Kedrostubùras

Alkana kaip šuo naktis, ryja kedro pavėsį Nugara rieda lašai, tirpsta kontūrai tiesūs Atviri langai girdi, žvaigždės pasakas seka Ar tvirti sapnai tavi, ar suduš saulei tekant

Kedro šakos linksta Kol paukščiai nenurims Užkimęs mano balsas tils Netilps savy mintis tik Ji skries tolyn Gal išgirsi Tu ją, gal pagausi ją Gal pagausėję laukai

Aš išdžiūsiu šitoj sėklumoj Aš trokštu pradžiugint savo gomurį Gomora, ar išpildysi šį mano norą Ar prieš kovą atraitosi rankovę Ar net kai balandis jau šildys kojas

Begalinis šitas kelias Degalinėj degalų Be galvų mes abu Bet aš - Tu Tai kaip čia išeina, kad išeinu Bet kaip ir nepalieku Delnus pakėlęs Pakelėj laukiu

Nepasakok pasakų Jokių posūkių ar nuokrypių nebūta Tokių posakių „lyg butą pardavęs” dar nėra Iki ašarų keista, jog niekas nesiruošia keistis Bet jei jau buvo kitaip, sunku

Tau audrą šaukiuTau audrą šaukiu Salas ir oazes užtvindyt Tau audrą šaukiu, Tau audrą šaukiu Audrašaukliu tikiu Tau audrą šaukiu, Tau audrą šaukiu Jau debesys

Bandai Bandai Tu pabusti Nuolat pajunti, kad Tu dūsti Močiutė vis sako „baigi jau sukūsti” Tad turėtum suklusti Ir kiek dar trūksta, kad Tavęs visai nebeliktų

Lipdos, vis lipdos, vis lipdos pilis Kito, vis kito, vis kito dalis Skęsta ir skęsta, ir skęsta naktis Smėlis per tirštas nuo pirštų nukrist Lipdos, vis lipdos, vis lipdos

(Taikaras taikaras tai) (Taikaras taikaras tai) (Taikaras taikaras tai) (Taikaras taikaras tai) Taikaras taikaras Taikaras taikaras Taikaras taikaras Taikaras

Strazde strazdeli, prašau pasakyk Prašau pasakyk kodėl Viskas atrodo ne taip kaip yra Ne taip Strazde strazdeli, prašau pasakyk Prašau pasakyk kodėl Virsmas

Išsigandai - gandai jau pasiekė Tave Ir visai nenuostabu Ne veltui suvėlė mus į bendrą kuokštą Ne veltui kėkštas krečia pokštą Nuo medžio ant peties O juk į pokalbį darbo

Kas girdi mus sauja pasemsit Sugirdyk sau, lengviau bus saulei temstant Kasau sau pakaušį Ir Tau kasau, nes neaišku Sakai „įsiropšiu į bokštą, gal kasą numesk?” Nors,

Nesakei man, kad nefainai Tik šypsojais, nepaleidai Tai kaip Tau nebaisu Kai taip tuščia Tai kaip Tau nebaisu Kai taip tuščia Ir jei taip darkart

Kyla rūkas ir aplinkui mane supas Net nesuvokiu ką suvokt turiu Nenenene Tyliai sukas ratas sunkus Gal jau metas atplėšti vokus Bet aš uždegsiu neskaitęs Nes gal

Kiekvieną dieną įvairiausiais atspalviais pražįsta Pamato tie kurie ateina, tie kurie išdrįsta Matytus veidus keičia nematytos išraiškos Tuos priekinius pamatom, tuos pabaigoj kaip mat